Jacques Dessalines

Depi Wikipedya, ansiklopedi lib
Jacques II
(Jacques Dessalines)
Image illustrative de l’article Jacques Dessalines
Potrè Jacques II Dessalines.
Fonksyon
Wa Lagonav

( 12 an ak 2 mwa)
Predesesè Henri II (wa Ayiti)
Siksesè César-Jacques
Prens eritye Anpi Ayiti

( 2 an, 1 mwa ak 15 jou)
Predesesè Kreyasyon (Fondasyon Anpi an)
Siksesè Abolisyon Anpi
Victor-Henry Christophe (prens wayal)
Biyografi
Dat nesans
Lye nesans Sen Mak
Peyi nesans Sen Domeng Ayiti
Dat lanmò (ak 49 ane)
Lye lanmò Ansagalèt
Peyi lanmò Lagonav Ayiti
Nasyonalite Ayisyen
Papa Jean-Jacques Dessalines
Manman Marie-Claire Heureuse Félicité Bonheur
Konjwen Anne-Athénaïre Christophe

Jacques Dessalines
Wa Ayiti

Jacques Dessalines (li surnome : Jacques Bien Aimé[1]), ki fèt 2 avril 1783 nan Sen Mak (Ayiti) epi ki mouri 23 desanm 1832 nan Ansagalèt, se yon prens ki te pwoklame tèt li wa zile Lagonav sou non Jacques II.

Pi gran pitit gason ak eritye Jean-Jacques Dessalines, ki te pwoklame premye anperè Ayiti an 1804, Jacques pa rive rekonèt li kòm souveren nèt apre asasina papa l[2], avèk yon bò kote patizan yon Repiblik, e sou lòt la patizan Henri Christophe, rival fanmi Dessalines yo, ki sezi eritaj la e ki pwoklame tèt li wa nan pati nò peyi a. Lè yo antre nan Gonayiv, lame Nò a bat li e li fòse l renonse dwa li an favè Henri Christophe ak eritye li yo.

Nan 1820, apre sezon otòn Wayòm Nò a ak disparisyon nan fanmi Christophe, Jacques te etabli tèt li kòm lidè natirèl nan kan monarchis la. Men Repiblik inifye peyi a, Jacques pran refij ak fanmi l ak patizan l yo sou zile Lagonav ki prèske pa gen moun. Li te pwoklame wa zile a, li tabli yon gouvènman sesesyonis e li te bati vil ak vilaj yo. Malgre plizyè tantativ, gouvènman Repibliken Pòtoprens pa rive reprann kontwòl zile a. Apre tantativ koudeta li echwe pou ranvèse Prezidan Jean-Pierre Boyer epi sezi Pòtoprens, li te pran wòl li kòm monak zile a epi li te mouri an 1832, kite tit li a César-Jacques, frè li.

Referans[modifye | modifye kòd]

  1. « Jacques Bien Aimé Dessalines » (in anglais). 2018-05-23. Retrieved 2024-03-24. 
  2. Ardouin, Beaubrun "Etudes sur l'histoire d'Haïti : suivies de la vie du Général J.-M. Borgella", Volume 6. pp.358-359.

Lyen deyò[modifye | modifye kòd]