César-Jacques Dessalines

Depi Wikipedya, ansiklopedi lib
César-Jacques
Image illustrative de l’article César-Jacques Dessalines
Potrè César-Jacques Dessalines.
Fonksyon
Wa Lagonav

( 4 an, 1 mwa ak 14 jou)
Predesesè Aneksasyon ayisyen
Siksesè Faustin Soulouque (anpéré)

( 8 an, 6 mwa ak 25 jou)
Predesesè Jacques II
Siksesè Aneksasyon ayisyen
Biyografi
Dat nesans
Lye nesans Sen Mak
Peyi nesans Sen Domeng Ayiti
Dat lanmò (ak 62 ane)
Lye lanmò Pòtoprens
Peyi lanmò Ayiti
Nasyonalite Ayisyen
Papa Jean-Jacques Dessalines
Manman Marie-Claire Heureuse Félicité Bonheur
Konjwen Marie-Thérèse Poncette
Pitit Marie-Claire
Jean-Jacques César
Jacques-Destiné

César-Jacques Dessalines
Wa Ayiti

César-Jacques Dessalines[1], ki fèt 14 jen 1785 nan Sen Mak (Ayiti) epi ki mouri 12 janvye 1848 nan Pòtoprens (Ayiti), se yon prens ki te pwoklame tèt li wa Lagonav nan opozisyon ak rejim repibliken an Ayiti.

Pitit Jean-Jacques Dessalines ak Marie-Claire Bonheur[2], li pati ak frè l yo bò kote Henri Christophe apre asasina papa l, epi divize Ayiti an de rejim: yon monachi nan Nò ak yon repiblik Sid. Tit "Baron Desalin" pa Christophe, li rantre nan zile Lagonav ak frè l Jacques, apre tonbe nan fanmi Christophe ak inifikasyon repibliken an.

An 1832, apre lanmò frè l, li pran pouvwa a e li vin wa Lagonav. Nan lagè kont gouvènman Pòtoprens, li te konfwonte ak blokaj zile a nan 1841 ki te fòse l 'kite Lagonav. An 1843, gras ak yon koudeta patizan li yo, li reprann kontwòl Lagonav. Nan rivalite ak demi-frè li a, Faustin Soulouque, ki te vin diktatè nan Pòtoprens an 1847, mesye Soulouque yo te pran César epi yo te arete l. Jije pa yon tribinal militè, li te kondane a lanmò ak tire nan 1848.

Referans[modifye | modifye kòd]

  1. « César Jacques Dessalines » (in anglais). 2020-04-01. Retrieved 2024-03-25. 
  2. « Généalogie de César Jacques DESSALINES (1) » (in français). Retrieved 2024-03-25. 

Lyen deyò[modifye | modifye kòd]